Namelių istorijos: KUPETAITĖ
- Ieva
- prieš 4 dienas
- 6 min. skaitymo
Kupetaitėje jauku-ku komanda svečiavosi jau ne kartą – ir vis norisi sugrįžti vėl. Ši vieta turi ypatingą aurą: joje jaučiamas harmonijos ir ramybės jausmas, tikriausiai dėl natūralių medžiagų, apgalvoto dizaino ir geros įkūrėjų energijos.
Tai labai gražus pavyzdys, kaip galima gyventi sąmoningai, pasirinkti sau tinkamą gyvenimo būdą ir suteikti kitiems galimybę pajusti tai, kuo patys gyvena jos įkūrėjai. Atvykę svečiai gali gyvai pamatyti tikrą šiaudinį namelį, išvysti, koks gražus gali būti lietuviškas kaimas, ir patirti tą nuostabų „vasara kaime“ jausmą.
Pokalbio metu namelio įkūrėjai Dovilė ir Raimondas mielai pasidalijo savo istorija – kaip nusprendė miestą iškeisti į kaimą ir kuo juos taip sužavėjo šiaudiniai namai, kad ne tik tokius sau pasistatė, bet ir kviečia kitus atvykti bei išbandyti.
Jūsų namelis vadinasi Kupetaitė – labai gražus pavadinimas, kaip jį sugalvojote?
Kupetaitė gimė labai natūraliai. Statėme iš šiaudų – iš to, kas lietuviškame kraštovaizdyje atrodo paprasta, net kuklu. Šiaudų kupeta mums visada simbolizavo jaukumą, vaikystę, vasarą. Raimondas pusiau juokais pasiūlė „kupeta”, o aš padailinau į „Kupetaitę” - na, kad gražiau :)
Kupetaitės interjeras bei eksterjeras. Nuotraukos asmeninis Kupetaitė archyvas bei SESĖ SAULĖ I Jauku-ku
Važiuojant link Kupetaitės pasitinka labai įdomus vaizdas – atrodo čia lyg čia visas
šiaudinių panašaus stiliaus namelių kaimas, ar galite papasakoti kas čia per pasakiškas vieta?
Mes gyvename Krunų kaime, į kurį atsikraustėme nuolatiniam gyvenimui vieni pirmųjų. prieš kiek daugiau nei 10 metų.
Čia nėra atsitiktinių statinių – dauguma namų pastatyti iš natūralių medžiagų, su pagarba kraštovaizdžiui. Tai ne projektinis „eko kaimas“, o žmonių pasirinkimas gyventi kitaip: lėčiau, sąmoningiau, arčiau gamtos. Tai mus ir vienija.
Čia nėra atsitiktinių statinių – dauguma namų pastatyti iš natūralių medžiagų, su pagarba kraštovaizdžiui.
Kai atvažiuoji, tikrai gali pasijusti tarsi mažoje pasakoje. Bet už tos estetikos yra labai realus darbas, nepaliaujamos derybos su gamta, ir daug metų nuoseklaus kūrimo.
Papasakokite, kokie esate žmonės, kaip kilo mintis čia apsigyventi ir pasatatyti Kupetaitę?
Mes abu esame kūrėjai, tik kalbame skirtingomis kalbomis.
Raimondas – inžinierius, kuriam svarbi konstrukcijos logika, aiškūs sprendimai ir tvirtas pagrindas. Aš – vizualinis žmogus, man svarbi šviesa, proporcija, nuotaika ir tai, kaip erdvė jaučiasi.
Mintis atsikraustyti į kaimą gimė ne iš romantikos, o iš labai aiškių vertybių. Norėjome sveiko namo, natūralios aplinkos vaikams, lėtesnio tempo. O gal labiausiai – tylos. Tokios, kuri leidžia išgirsti save.
Mintis atsikraustyti į kaimą gimė ne iš romantikos, o iš labai aiškių vertybių. Norėjome sveiko namo, natūralios aplinkos vaikams, lėtesnio tempo. O gal labiausiai – tylos. Tokios, kuri leidžia išgirsti save.
Pirmiausia pasistatėme savo šiaudinį namą ir jau daugiau nei dešimtmetį jame gyvename. Kupetaitė atsirado vėliau – kaip natūralus tęsinys. Norėjome pasidalinti tuo, kuo patys gyvename. Ir jei atvirai – turėjome ir mažą slaptą tikslą. Norėjome parodyti, kad šiaudinis namas nėra egzotika ar kompromisas. Tai gali būti tvirtas, estetiškas ir labai šiuolaikiškas pasirinkimas.
Raimondai esate šiaudinių namų ekspertas, kaip susidomėjote šia technologija, kas joje jus žavi?
Esu statybų inžinierius, todėl mane visada domino tai, kas veikia iš esmės. Su šiaudinių namų technologija susidomėjau daugiau nei prieš penkiolika metų – iš pradžių iš smalsumo, o vėliau iš labai aiškaus supratimo, kad tai konstrukciškai logiška sistema.
Mane patraukė jų šiluminės savybės, natūralumas ir tai, kad teisingai suprojektuotas ir pastatytas šiaudinis namas gali būti ilgaamžis bei tvirtas.
Mane patraukė jų šiluminės savybės, natūralumas ir tai, kad teisingai suprojektuotas ir pastatytas šiaudinis namas gali būti ilgaamžis bei tvirtas.
Man svarbu aiškumas – kaip medžiaga dirba, kaip ji elgiasi konstrukcijoje, kaip sprendimai veikia ilgalaikėje perspektyvoje. Gera izoliacija, natūralios medžiagos, mažiau sintetinių sluoksnių - būtent tai mane ir žavi – kad ši technologija veikia ne todėl, kad „ekologiška“, o todėl, kad ji techniškai pagrįsta.
Kupetaitė - šiaudinis namelis, statybos procesas. Nuotraukos asmeninis Kupetaitė archyvas bei SESĖ SAULĖ I Jauku-ku
Dovile esi fotografė – kaip manai ar tavo profesija padėjo statybose, ar mąstei apie tai kad namelis būtų fotogeniškas?
Labai :)
Aš nuolat galvoju apie šviesą, perspektyvą, apie tai, kaip žmogus jausis erdvėje. Kupetaitė nuo pradžių buvo kuriama ne tik funkcionaliai, bet ir vizualiai švariai – be pertekliaus, su natūraliomis tekstūromis.
Ar galvojau, kad ji bus fotogeniška? Taip. Bet svarbiau buvo, kad ji būtų tikra. Man svarbiausia buvo, kad erdvėje būtų gera būti. Daug galvojau apie šviesą ir natūralias medžiagas. Kai viskas savo vietoje, fotogeniškumas atsiranda savaime.
Kupetaitės aplinkos detalės. Nuotraukos asmeninis Kupetaitė archyvas
Ar viską statybų procese darėtė patys ar turėjote daugiau pagalbininkų?
Ką galėjome – darėme patys. Kur reikėjo daugiau meistriškumo ir patirties – dirbome su patikimais meistrais. Esame matę, kas nutinka, kai taupoma ten, kur nereikėtų – paskui tenka mokėti du kartus.
To tikrai nenorėjome :) Mums buvo svarbu, kad viskas būtų padaryta gerai ir ilgam, todėl
sudėtingesnius darbus patikėjome profesionalams.
Raimondas vadovavo visam procesui ir daug darbų atliko pats. Aš prisidėjau prie lengvesnių darbų – dažiau, rūpinausi interjeru, detalėmis.
Koks buvo įdomiausias nuotykis statybų procese ar jau pradėjus nuomoti namelį?
Jau pirmąją nuomos vasarą supratome, kad Kupetaitė žmonėms sukelia kažką daugiau nei tiesiog „gražu“. Turėjome svečius, kuriems čia taip patiko, kad jie nusipirko sklypą visai šalia. Tai buvo gan stiprus momentas – suprasti, kad vieta įkvepia žmones kurti savo gyvenimą gamtoje, nebūtinai mūsų kaime, bet kitaip, nei įprasta.
Dar vienas įsimintinas nuotykis buvo, kai pas mus atvyko „Kamanių šilelis“ filmuoti savo
muzikinio klipo. Buvo labai smalsu pamatyti Kupetaitę kitame amplua – per muziką, per kamerą, per kūrybinę komandą.
Kupetaitės namelyje nufilmuotas Kamanių šilelio dainos „Ir ramu ir neramu“ klipas
Kokią viziją turėjote pradėdami? Ar jau pavyko ją įgyvendinti?
Vizija buvo paprasta – sukurti mažą, tvarų, estetišką namelį, kuris būtų jaukus, bet architektūriškai švarus. Tokį, kuriame gera būti be pertekliaus.
Gyvendami atokiau nuo miesto, norėjome susikurti ir savo darbo vietą – kad nereikėtų priklausyti tik nuo miesto siūlomų galimybių. Norėjosi, kad gyvenimas ir veikla būtų čia, kur gyvename.
Taip pat galvojome apie „vasarą kaime“ jausmą. Ne visi turi ar nori turėti sodybą – ją reikia prižiūrėti, skirti daug laiko ir lėšų. Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų atvykti, pailsėti ir grįžti vėl. Kur po kelių kartų jau jautiesi savas.
Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų atvykti, pailsėti ir grįžti vėl. Kur po kelių kartų jau jautiesi savas.
Kuo, jūsų manymu, jūsų vieta išsiskiria iš kitų?
Manome, kad tai greičiausiai vienintelis šiaudinis namelis trumpalaikei nuomai Lietuvoje – bent jau mes daugiau tokių nežinome. Ir mums tai svarbu, nes žmonės čia gali ne tik pailsėti, bet ir patirti, kaip iš tikrųjų jaučiasi šiaudinis namas.
Manome, kad tai greičiausiai vienintelis šiaudinis namelis trumpalaikei nuomai Lietuvoje – bent jau mes daugiau tokių nežinome. Ir mums tai svarbu, nes žmonės čia gali ne tik pailsėti, bet ir patirti, kaip iš tikrųjų jaučiasi šiaudinis namas.
Kupetaitė nėra kelių namelių kompleksas ar projektinis poilsio parkas. Tai atskiras namelis mūsų kaime – tikroje, gyvoje aplinkoje. Čia nėra to nejaukaus jausmo, kad esi „vidury niekur“ ir tuo pačiu turi visišką privatumą.
Sodybos išsidėsčiusios atokiau viena nuo kitos, todėl jautiesi apsuptas gamtos. Kartu yra ir lengvas kaimo gyvybės jausmas. Mūsų kaimo žmonės – jauni, šviesūs, kuriantys, labai skirtingi, bet su panašiomis vertybėmis.
Daug svečių atvykę sako: „Koks gražus jūsų kaimas.“ Ir mums tai visada labai gera girdėti – nes ta vietos atmosfera tikrai jaučiasi.
Tad čia susijungia du dalykai – privatumas ir gyva aplinka. Ne izoliacija, o tikras kaimas.
Natūrali ir kaimiška aplinka šalia namelio. Nuotraukos asmeninis Kupetaitė archyvas
Ką norėtumėte palinkėti žmonėms, kurie atvyksta pas jus?
Mes, žinoma, palinkėtume sulėtėti.
Ne tik išjungti telefoną, bet ir tą vidinį skubėjimą, kuris dažnai važiuoja kartu su mumis. Čia nieko nereikia spėti.
Norėtųsi, kad žmonės pabūtų be plano – pasivaikščiotų basomis, padainuotų gamindami virtuvėje, ilgiau pasėdėtų terasoje, išgertų kavą neskubėdami. Gal vakare išsikeptų zefyrų prie laužo ar tiesiog patylėtų žiūrėdami į medžių viršūnes.
Kupetaitė – tai daugiau nei namelis poilsiui. Tai vieta, gimusi iš aiškių vertybių: natūralumo, paprastumo ir sąmoningo pasirinkimo gyventi lėčiau. Čia dera apgalvota architektūra bei pagarba aplinkai, o šiaudinės namo sienos kuria ypatingą, natūralų jaukumą.
Man Dovilės ir Raimondo istorija – apie tai, kaip drąsiai galima rinktis savo gyvenimo kelią ir tuo įkvėpti kitus. Labai ačiū už tą drąsą, gražų paprastumą ir tikrumą. Sukūrėte erdvę, kur kiekvienas kampelis primena, kad paprastumas ir dėmesys detalėms kuria tikrą jaukumą ir įkvepia gyventi sąmoningiau.
Jei norite pamatyti daugiau namelio nuotraukų ar patys atvykti jame praleist laiką, kviečiame į mūsų rezervacijų skiltį.
Komentarai