Namelių istorijos: Get Lost Cabins

Praėjusiais metais Dzūkijos miškų glūdumoje duris svečiams atvėrė visiškai nauja, ypatinga, tačiau kartu paprastumu ir natūralumu alsuojanti vieta Get lost Cabins. Ją jau spėjau aplankyti net du kartus, vieta taip sužavėjo, kad netrukus grįžau dar kartą.

Ne ką mažiau nei pati vieta žavi ir jos įkūrėjai – Ramunė ir Hugh. Kurdami šią erdvę jie įdėjo ne tik daug širdies, bet ir savo rankų darbo. Vedami svajonės sukurti šią vietą, jie sugrįžo gyventi į Lietuvą, įveikė ne vieną iššūkį ir šiandien patys džiaugiasi gyvenimu gamtoje, kartu kviesdami ir kitus patirti gamtos artumą, tylą bei tikrą tamsą, kurios mieste nesurasi.

Šia gražia jų įsikūrimo istorija noriu pasidalinti ir su Jumis. Pakalbinau namelio įkūrėją Ramunę, kuri sutiko pasidalyti savo įspūdžiais ir mintimis iš pastarųjų metų.

Vietos įkūrėjai: Ramunė, Hugh ir jų augintinis pipiras prie namelio. Nuotrauka Agnės Papievytės

Papasakoki kaip gimė mintis įkurti šią vietą?

Mintis gimė iš to, kad patys ypač mėgstame tokį buvimą – lėtą, gamtoje. Gyvenome mieste, dirbome ofisuose (Ramunė dirbo IT srityje, o Hugh mokė anglų kalbos), tad nuolat ieškojome progų ištrūkti į miškus. Kai kilo mintis kurti tokią vietą patiems, neskubėjome, pagyvenome su ta mintimi, bet ji nebepaleido. Visas procesas truko keletą metų, bet noras su bėgančiu laiku ir atsirandančiais iššūkiais tik stiprėjo.

Ar daug laiko praėjo nuo idėjos iki pirmųjų realių žingsnių?

Man rodos pirmąkart apie tai pasvajojom grįžę atostogų pas mano (Ramunės) tėvus į Dzūkiją prie ežero (jie turi Beržų namelį), tai buvo 2020 metais, tada spontaniškai ir pora sklypų apžiūrėjom, na o 2021 metais vasarą jau atvykom su dideliu sąrašu iš Aruodo ir praleidom visas atostogas važinėdami po Lietuvą apžiūrinėdami potencialias vietas, kur galėtumėm kurtis, tarp jų radom ir saviškę. Tais pačiais metais ją įsigijome, o per ateinančius kelis metus pamažu kūrėmės. Nebuvo labai paprasta - kai įsigijome sklypą jis buvo gan laukinis, kuo mus ir papirko, paskutinįkart gyventojai ten gyveno 1970aisiais, tad pradėjome nuo pradžių – reikėjo prasivesti elektrą, pasidaryti gręžinį vandeniui, nusitiesti keliukus. Be to gyvenome ir dirbome Danijoje, tad teko nuolat važinėti pirmyn atgal, daug kliovėmės Ramunės tėvų pagalba. Vasarą galėdavom daugiau daryti vietoje, o žiemomis – ieškojom baldų, žiūrėjom youtube filmukus kaip atlikti darbus pačiam ir sprendėm kitus kūrybinius klausimus. Pvz. sugalvoti pavadinimą užtruko gerus keletą mėnesių – turėjome sąrašą kabantį virtuvėje ir nuolat ką nors pridėdavom. Vienas iš variantų buvo Briedžio pusryčiai, gal ir gerai, kad prie jo nelikom 😊

Vaizdai iš jau įrengto Get Lost Cabins geltonojo namelio. Nuotraukos SESĖ SAULĖ I Jauku-ku

Nemažai dalykų nameliuose darėte patys. Kodėl taip nusprendėte?

Tam turėjom keletą priežasčių. Dalis praktinių – taip galėjom kažkiek sutaupyti, be to nėra lengva rasti meistrų, kurie važiuotų darbuotis taip atokiai. Bet labiausiai turbūt tai, kad norėjom išmokti. Žinojom, kad gyvensim čia, žinojom, kad kursim šį verslą ir kad jau paleidus namelius bus situacijų kai reikės greitai ką nors pataisyti – norėjom išmokti įgūdžių, kurie leistų nepriklausyti nuo to, kada atsilaisvins ar galės atvažiuoti meistras. Be to buvo smagu išmokti kažką naujo ir visai kitokio nei dirbom prieš tai, sukurti kažką savo rankom. Taip pat tas leido išbandyti ir rinktis nestandartinius sprendimus, pvz. namelio sienos yra padengtos molio tinku, o grindys – mikrocementu.  

Tiesa, tikrai nedarėme visko patys – samdėme specialistus sudėtingiausioms dalims, labai daug padėjo ir šeimos nariai.  

 Vaizdai iš įrengimo proceso. Nuotraukos Get Lost Cabins archyvas

Įkūrę šiuos namelius pakeitėte ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą – iš Kopenhagos persikėlėte praktiškai į mišką. Kaip jaučiatės po tokių pokyčių? Kas labiausiai džiugina, o ko kartais pasigendate?

Aha, pokytis buvo tikrai didelis, bet neatėjo vienu kartu. Iki persikraustydami praleisdavom vasaras čia pamažu dirbdami, tokiu būdu pažinom šią vietą, kiekvienąkart išvažiuojant būdavo liūdna, tad labai laukėm kol galėsim pilnai persikraustyti. Dabar mėgaujamės tyla, tikra tamsa naktimis, gamta aplinkui. Tuo pačiu dar prieš persikraustydami stengėmės neromantizuoti šio pokyčio per daug – žinojom, kad gyvenant kaime yra ir nemažai iššūkių, buities. Šiuo metu turim ypatingą žiemą, tad to tikrai netrūksta: nuolatinis sniego kasimas, užšalę vamzdžiai ar nesikuriančios mašinos paįvairina kasdienybę 😊 Bet vis dar džiaugiamės pažvelgę pro langą ar išėję kasdieniam pasivaikščiojimui (prie kurio dažnai prisijungia mūsų trys katinai ir šuo Pipiras) – kaip čia gražu, tad tikrai nesigailim.

Iš gyvenimo Dzūkijos gamtoje. Nuotraukos Get Lost Cabins archyvas

 Iš gyvenimo Dzūkijos gamtoje. Nuotraukos Get Lost Cabins archyvas

Ramune, žinau, kad ir tavo mama užsiima panašia veikla. Ar, tavo manymu, tai turėjo įtakos jūsų sprendimui?

Mane visada traukė turizmas, mėgstu keliauti bei labai myliu Lietuvą, ypač Dzūkiją ir jos miškus, praleidau čia vaikystės vasaras, tad labai džiaugiuosi, kad savo kampelį radom čia ir galim juo dalintis su kitais. Nemažai padėjau tėvams jų veiklos pradžioj, tad žinojau į kur veliamės, tas tikrai padėjo. Taip pat žinojom daugmaž ko galim tikėtis – kokio užimtumo, svečių, ką svečiai vertina ir pan, tas tikrai padėjo planuojant ir ruošiant namelius.

Veiklą pradėjote kartu. Kaip sekėsi sutarti tarpusavyje? Ar turėjote pasiskirstę atsakomybes, ar visus sprendimus priiminėjote kartu?

Daugumą sprendimų priimam kartu, tad diskusijų tikrai būna. Taip pat esam gan skirtingi, darbo stilius taip pat, tad šiek tiek užtruko, kol susidirbom, bet išmokom pasitikėti vienas kitu, net jei kartais mūsų procesas skiriasi. Na ir padėdavo vis prisiminti, kad esam vienoj komandoj 😊. Dabar esam gan aiškiai pasiskirstę kasdieniais darbais, na o didesnius projektus įgyvendinam kartu.

Kas visame šiame procese jus labiausiai nustebino?

Kiek daug visokių niuansų ir nestandartinių situacijų bei sprendimų yra statant ir įrenginėjant 😊 Bet tuo pačiu – kiek daug visko galima išmokti turint noro. Pradėjom turėdami visai mažai žinių, bet su daug skaitymo internete, patarimų iš artimųjų nemažai išmokom – dabar susidūrę su nauja problema jau mąstom visai kitaip negu pradžioje.

Kokią viziją turėjote pradėdami? Ar jau pavyko ją įgyvendinti?

Kai pirmąkart atvažiavom į Lietuvą kartu su Hugh jis įsimylėjo tikras lietuviškas atostogas: tingias popietes prie ežero, vaikščiojimą po miškus, grybavimą, uogavimą, ramybę ir privatumą. Man tai irgi nuostabiausios atostogos nuo mažų dienų, tad šią viziją ir norėjome įgyvendinti, tikimės, kad pavyksta.

Taip pat norime paskatinti atrasti ir mėgautis tuo, ką Lietuvoje dažnai esame įpratę priimti kaip duotybę, tuo tarpu daug kur pasaulyje tai laikoma tikra prabanga – bėgantis medus, šviežias pienas ir kiaušiniai iš nedidelių ūkių, voveraitės tiesiai iš miško ar paties sužvejota žuvis.

Aplink visur natūrali gamta, jaunuolynai ir šiek tiek brandesni miškai, takelis vedantis prie nuostabaus grožio ežero. Nuotraukos SESĖ SAULĖ I Jauku-ku

Kuo, jūsų manymu, jūsų vieta išsiskiria iš kitų?

Nebandome būtinai išsiskirti, tačiau stengiamės būti autentiški, kurti taip, kaip patiems norisi. Pavyzdžiui, Danijoje pamėgome ieškoti vintažinių ir antrų rankų baldų – parsivežėme nemažai jų ir nameliams, o čia juos deriname su lietuviškais motyvais taip, kaip mums atrodo jaukiausia.

Norime vis labiau pažinti regioną kuriame esame ir padėti kitiems jį atrasti. Iš svečių atsiliepimų žinome, kad jie pas mus ypač vertina atokumą ir privatumą bei žavisi dzūkiška gamta – pušaitėmis ir smėlynuose augančiomis laukinėmis gėlėmis.

Namelio interjerą puošia vintažiniai baldai ir detalės, kurias patys šeimininkai parsivežė iš Danijos. Nuotraukos SESĖ SAULĖ I Jauku-ku

Ką norėtumėte palinkėti žmonėms, kurie atvyksta pas jus?

Pailsėti, atitrūkti, pasimėgauti gamta ir kaip mūsų pavadinimas sufleruoja - metaforiškai paklysti lėtose dienose.

Ši vieta, jos sukūrimo istorija ir puoselėjamos vertybės man absoliučiai ištirpdė širdį. Kaip gera matyti jaunus žmones, pilnus tikėjimo ir ramybės tuo, ką darai. Jie įkūrė ypatingą vietą Dzūkijos girių viduryje. Get lost Cabins – tai vieta, kur verta nuvykti kiekvienam, ieškančiam gamtos ramybės ir tikrumo. Linkiu jiems visokeriopos sėkmės ir tikiuosi sugrįžti čia dar ne kartą.

Get Lost Cabin iš paukščio skrydžio. Nuotrauka SESĖ SAULĖ | Jauku-ku

Jei norite pamatyti daugiau namelio nuotraukų ar patys atvykti jame praleist laiką, kviečiame į mūsų rezervacijų skiltį.